Avių ligos - simptomai, diagnozė ir gydymas

Turinys

• Pagrindinės avių ligos
• kanopų ligos
• Odos, plaukų ir ektoparazitų ligos
• Reprodukcinės ir medžiagų apykaitos ligos
• Neurologinės ir raumenų ligos
• Kvėpavimo sistemos ligos
• Kenkėjai

Yra daug avių paveikiančių ligų. Daugelyje regionų jie skiriasi, kai kuriuos lengviau išspręsti, kitus - agresyviau ir bosiau, todėl kuo greičiau jie bus aptikti, tuo lengviau bus juos valdyti.

Daugelis jų gali paveikti ne tik avis, bet ir kitus gyvūnus bei žmones tiesioginio sąlyčio ar mėsos ar pieno vartojimo metu.

Dėl visų šių priežasčių būtina žinoti, kaip atskirti pagrindines avių ligas.

Šiame „PeritoAnimal“ straipsnyje mes kalbėsime apie avių ligos ir atitinkamus simptomus, kad padėtų jums geriau nustatyti šias ligas, kurios turi įtakos jūsų bandai.

Pagrindinės avių ligos

Svarbu pabrėžti, kad daugumos ligų, kurias ketiname paminėti, galima išvengti taikant Prevencinės priemonės, toks kaip karantinas įsigyjant naujų gyvūnų, tinkamai valyti patalpas ir medžiagas ir laikytis rūšiai ir regionui tinkamo vakcinos protokolo. Iš savo veterinarijos gydytojo sužinokite, kokį protokolą geriausia taikyti, kad jis galėtų užkirsti kelią ir išvengti ekonominių nuostolių bei gyvūnų nepatogumų.

Šios paprastos priemonės gali būti sprendimas sveikatai ir savo kaimenės gerovę.

Šiame straipsnyje, kad būtų lengviau organizuoti, mes grupavome ligas pagal simptomų panašumą.

Tarp dažniausiai pasitaikančių ligų yra:

• Klostridiozės (kurios pažeidžia kelias sistemas)
• kanopų ligos
• Odos, plaukų ir ektoparazitų ligos
• Reprodukcinės ir medžiagų apykaitos ligos
• Neurologinės ir raumenų ligos
• Kvėpavimo sistemos ligos
• Verminozė apskritai (endoparazitozė)

kanopų ligos

Jos priežastys dažnai siejamos su bloga valdymo praktika tokių kaip per didelis kanopavimas, kastracija ir uodegos užsikimšimas užkrėstomis medžiagomis. Dažnas simptomas yra šlubavimas (šlubavimas) ir dažnai pėdų vonių naudojimas bei vietinė dezinfekcija yra geriausi šių ligų gydymo metodai.

• Simptominis karbunkulas: dar vadinamas šlubumu, paveikia avis nuo 6 mėnesių iki 3 metų ir yra sukeltas bakterijų Clostridium chauvei. Šios ligos simptomai yra depresija, karščiavimas ir gyvūnai šlubuoja, ryškiai patinsta užpakalinės kojos. Susirgus, gydymas nėra išgydomas ir mirtis įvyksta greitai per 12–26 valandas.
• Pododermatitas (kanopų puvinys arba pėdų puvinys): tai užkrečiama liga, kurią sukelia bendras dirvožemyje esančių įvairių bakterijų veikimas ir kurios įsiskverbia į kanopas ir dauginasi jose, užaugusios arba padengtos išmatomis ar purvu. Pagrindiniai simptomai yra šlubavimas ir sumažėjęs apetitas. Esant sunkiai formai, yra gili piršto nekrozė, susijusi su nemaloniu kvapu.
• laminitas: uždegiminis korpuso ašmenų (jautrių konstrukcijų) procesas, dėl kurio šlubuoja ir visam laikui deformuojasi korpusas. Daugeliu atvejų tai atsiranda dėl žarnyno acidozės, nes sumažėja kraujotaka, pasiekianti kanopos sluoksnius.

Odos, plaukų ir ektoparazitų ligos

Labiausiai susiję simptomai yra apetito praradimas, dermatitas (dermos uždegimas), odos pažeidimai su arba be vilnos praradimo, žaizdos, opos, plutos, svarstyklės ir, visų pirma, niežulys, skausmas, diskomfortas ir neramumas.

Tarp šių ligų turime:

• Dermatomikozė (arba mikozinis dermatitas): infekcinis-užkrečiamas, sukeltas genčių grybelių Microsporum ir Trichofitonas.
• Dermatobiozė (berne): tai musių lervos, esančios odos viduje (poodiniame audinyje), suformuojančios mažus iškilimus su anga, per kurią jie kvėpuoja, ir sukelia skausmą bei diskomfortą. Kai parazitinė fazė baigiasi, ji gali sukelti pūlinius ir išsivystyti į mieliazę.
• miozė (kirminai): tai pažeidimai, kuriuos sukelia musių lervos, kurios nusėda kiaušiniuose aplink žaizdas ir kurios per kelias valandas išsirita, o lervos persikelia į žaizdą ir minta gyvu audiniu, palaipsniui didindamos žaizdos išplėtimą.
• estrozė (galvos klaida): tai miozės rūšis, kurią sukelia musių lervos rujos ovis kurie gyvena avių nosies ertmėse, prilimpa prie gleivinės ir ją dirgina, todėl susidaro kruvinos išskyros, dažnai čiaudima ir sumažėja maisto suvartojimas. Lervos pakyla ir pasiekusios smegenis atsiranda neurologiniai požymiai. Gyvūnas praranda pusiausvyrą, sukasi ratu ir galiausiai miršta. Svarbu gerai kontroliuoti visus gyvūnus, kad būtų galima aptikti šias lervas ir veikti, kol jos nepakils ir sukels gyvūno mirtį.
• užkrečiama ektima: būdingos mažos formacijos, pūslelės ar pustulės, ypač lūpų, dantenų ir tešmens srityje. Dėmesio, ektima yra zoonozė, tai yra, ji gali būti perduodama žmonėms ir yra labai užkrečiama, todėl elkitės su šiais gyvūnais labai atsargiai.
• snukio ir nagų liga: sukeltas viruso, jis yra labai užkrečiamas ir prasideda karščiavimu, po to pūslelių (pienligės) išsiveržimu ant gleivinės ir odos, ypač burnoje, speniuose ir įtrūkusiose kanopose.

Sergant ligomis, kurias sukelia ektoparazitai, užkrėtimus galima kontroliuoti taikant antiparazitines medžiagas, iš esmės vietinį gydymą ir atitinkamą paveiktų vietų dezinfekciją bei higieną. Grybeliai nėra skiepijami, o gydymas grindžiamas priešgrybeliniais vaistais ir dezinfekcija. Jei miozė nustatoma ankstyvoje stadijoje, tai palengvina gydymą ir pagreitina gijimą. Dažnai lervos turi būti pašalintos rankomis, o po to tą vietą reikia nedelsiant nuvalyti antiseptiniais tirpalais.

Reprodukcinės ir medžiagų apykaitos ligos

Daugelį jų sukelia staigūs mitybos pokyčiai, nesubalansuota mityba su mitybos ir vitaminų trūkumu arba apsinuodijimas, dėl kurio atsiranda virškinimo trakto bakterijų floros disbalansas. Nėštumo, gimdymo ir žindymo laikotarpis taip pat gali sukelti šias pasekmes. Dažni simptomai, priklausomai nuo sunkumo, yra neurologiniai pokyčiai (apatija, silpnumas ar pakreipta galva), virškinimo trakto pokyčiai (viduriavimas ar apetito praradimas) ir raumenų silpnumas.

• Nėštumo toksemija (ketozė): paveikia avis paskutiniame nėštumo trečdalyje. Netinkama mityba gali sukelti vaisiui gliukozės trūkumą ir atitinkamai motinos silpnumą. Siekdama įgyti papildomos energijos, avių motinos kūnas naudoja riebalus kaip energijos šaltinį, perkrauna kepenis ir suformuoja ketoninius kūnus, dėl kurių pasikeis centrinė nervų sistema. Gyvūnas gali atsiriboti nuo kitų, griežti dantimis, vaikščioti ratais, apakti ir kvėpuoti acetonu.
• hipokalcemija: su kalcio trūkumu susijęs avių sindromas vėlyvojo nėštumo ar laktacijos pradžioje. Tam įtakos gali turėti aplinkos veiksniai arba genetinė polinkis. Pastebėti klinikiniai požymiai yra stulbinanti eisena ir drebulys. Negydant ir papildant kalciu gyvūnas miršta praėjus 6–12 valandų nuo simptomų atsiradimo.
• išsipūsti (įdaras): medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingas akivaizdus kairiojo šono (kur yra prieskrandis ir tinklelis) išsiplėtimas, atsirandantis dėl to, kad dėl prastai parinktos dietos ar fizinių kliūčių nesugebama išstumti dujų, susidarančių fermentacijos metu. Gyvūnas, turintis pilvo pūtimą, patiria daug skausmo ir diskomforto, todėl tampa neramus ir nustoja valgyti. Jei negydoma laiku, gyvūnas nukrenta ant žemės ir miršta per kelias valandas. Gydymas apima oro pertekliaus pašalinimą iš gyvūno virškinamojo trakto, vaistų vartojimą ir dietos, kuri gali sukelti šį reiškinį, pakeitimą (venkite dietų, kuriose gausu grūdų ir trūksta skaidulų). Jei matote, kad gyvūnas patinsta, paskambinkite veterinarijos gydytojui, nes būtina veikti kuo greičiau
• Mastitas (mamitas): yra daug veiksnių, galinčių sukelti šią ligą, įskaitant Mannheimia haemolytica, Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Corynebacterium spp. ir Clostridium spp. Šios bakterijos yra pieno liaukoje ir speniuose, todėl sukelia pieno liaukų uždegimą, tešmens patinimą ir paraudimą bei pieno gabalėlius. Jo kilmė gali būti užkrečiama arba dėl prastos higienos vietų. Yra dviejų tipų mastitas, klinikinis, su matomais simptomais, pasireiškiantis daugiau laktacijos pradžioje, ir subklinikinis, dėl kurio sumažėja pieno gamyba ir padaugėja somatinių pieno ląstelių. Jei gyvūnas nebus gydomas antibiotikais ir nevalytas, jis gali susirgti lėtiniu mastitu, o pienas netinkamas vartoti. Svarbu nurodyti nutraukimo laikotarpį, kad antibiotikas nepatektų į pieną.
• Bruceliozė: tai rimta zoonozė, sukelianti abortus kelioms gyvūnų rūšims, įskaitant ožkas, galvijus, kiaules, arklius, šunis ir žmones. Nors paprastai pirmagimėms patelėms (pirmą kartą nėščioms patelėms) vyksta abortas, toms, kurios jau susilaukė palikuonių, abortas gali neįvykti, tačiau palikuonys gimsta susilpnėję. Patinai taip pat gali būti paveikti ir pasireiškia per uždegimą sėklidėse, o tai sumažina reprodukcines galimybes.

Neurologinės ir raumenų ligos

Paprastai šių ligų galima išvengti prieš tai paskiepijus. Daugelis simptomų atsiranda dėl neurotoksinai sukeltos agentų ir apima neurologinius ir raumenų pakitimus, tokius kaip motorinė koordinacija, drebulys, traukuliai ir raumenų, daugiausia kvėpavimo raumenų, paralyžius, sukeliantis gyvūno mirtį.

Ypatingą dėmesį skiriame pasiutligei, kuri Brazilijoje vis dažniau atsiranda bandose dėl šikšnosparnių įkandimų.

• Stabligė (sukelia neurotoksinas Clostridium tetani)
• Botulizmas (toksinų nurijimas iš Clostridium botulinum)
• Cenurozė (parazitas Daugiapakopė taenia)
• Pyktis

Kvėpavimo sistemos ligos

Plaučių ligos taip pat yra labai svarbios, nes jomis serga įvairaus amžiaus, rasės ir lyties avys. Daugelis atsiranda dėl įvairių veiksnių ir veiksnių (bakterijų, virusų ir parazitų), kurie, susidūrę su palankiomis aplinkos sąlygomis, gali sukelti didelį mirtingumą ir didelius ekonominius nuostolius. Kaip dažniausiai pasitaikančią ligą jie gali pabrėžti:

• Pastereliozė: kuris sukelia žiaurias pneumonijas jauniems žmonėms ir suaugusiems. THE Mannheimia haemolytica ir Pasteurella multocida sukelia šią ligą ir yra aplinkoje bei gyvūnų kvėpavimo takuose. Kai jų imunitetas yra susilpnėjęs, tai yra, susilpnėjus gynybai dėl streso ar ligos, šios bakterijos pasinaudoja ir įsikuria kvėpavimo takuose, sukeldamos rimtą žalą. Simptomai: pasunkėjęs kvėpavimas, kosulys, karščiavimas ir gleivinės išskyros (žalsvai geltonos gleivės). Čia labiausiai nurodomas gydymas antibiotikais, dažniausiai vartojami tetraciklinai.

Kenkėjai

Endoparazitai (vidiniai parazitai) daro didelę ekonominę žalą. Yra gyvūnų, ypač su kirmėlėmis virškinimo trakto sutrikimai, nusilpsta ir tampa apatiški, praranda svorį ir mažina jų produktyvumą. Tarp jų turime:

• Helmintozė
• Kokcidiozė (eimeriozė)
• hidatozė
• Cisticerkozė

O diagnozė visų šių ligų atveju reikia surinkti kuo daugiau informacijos iš regiono, kuriame yra ūkis, dažniausiai pasitaikančias bandos ligas, fiziškai apžiūrėti ir stebėti gyvūną bei jo simptomus. Jei reikia, atliekami laboratoriniai tyrimai, pvz kraujo tyrimai ir agentų nustatymas mikroskopu ar kitais sudėtingesniais metodais. Tačiau ne visada reikalingi tokie sudėtingi tyrimai, kurie brangiai kainuoja bet kuriam veisėjui ir augintojui, veterinaras nurodys jūsų įtarimą ir geriausią diagnozės bei atitinkamo gydymo metodą.

Svarbu dar kartą pabrėžti, kad norint sumažinti ligų paplitimą ūkyje, būtina tai patalpos visada gerai dezinfekuojamos, karantinuoti naujai įsigytus gyvūnus ir reguliariai naudoti antiparazitinius vaistus skiepyti gyvūnus nuo labiausiai linkusių ligų, visada pataria jūsų veterinarijos gydytojas.

Infekcinės-užkrečiamosios ligos yra labai svarbios veterinarinei medicinai, nes jos lengvai perduodamos tarp gyvūnų ir kai kurios iš jų gali užkrėsti žmones (vadinamos zoonozėmis), todėl rekomenduojama visada įtartinus gyvūnus laikyti pirštinėmis, kad būtų išvengta užsikrėtimo.

Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams, „PeritoAnimal.com.br“ mes negalime paskirti veterinarinio gydymo ar atlikti bet kokio tipo diagnozės. Siūlome nugabenti savo augintinį pas veterinarą, jei jis turi kokių nors sveikatos sutrikimų ar diskomforto.

Jei norite perskaityti daugiau panašių straipsnių Avių ligos - simptomai, diagnozė ir gydymas, rekomenduojame patekti į skyrių „Prevencija“.